ašatinis

ašatìnis, -ė adj. (2) plg. ašutinis. 1. su ašutais padarytas: Ašatìniai atvarslai nebijo lytaus Šv. Sietas ašatìnis, rėtis plėšinis J. 2. su ašutais austas: Ašatiniùs marškinius nešioja jis už pakūtą J. 3. kietas kaip ašutas: Ašatinė žolė yr kieta pjauti Lk.